Paminėta Pasaulinė psichikos sveikatos diena

Paskelbta lapkričio 9, 2017 · Kategorijose Naujienos

„Kieno sveikas kūnas, tas gali iškęsti ir karštį, ir šaltį. Taip ir tas, kieno sveika dvasia, gali pakelti ir pyktį, ir sielvartą, ir džiaugsmą, ir kitus jausmus.“

Epiketas

Spalio 10–oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, todėl šią dieną siekiama kuo daugiau kalbėti  apie psichinės sveikatos svarbą bei jos stiprinimo būdus.  Deja, dar daugeliui atrodo, kad šiai sričiai nereikia skirti pakankamai dėmesio, o psichinės sveikatos problemos ir jų sprendimų paieškos  kamuoja tik psichikos sutrikimų turinčius asmenis. Todėl toks požiūris, lydimas daugybės stereotipų, užkerta kelią psichikos sveikatos stiprinimui, emocinių sutrikimų prevencijai.

Psichikos sveikata – viena iš didžiausių ir tuo pačiu viena iš pažeidžiamiausių vertybių. Tai sudėtinė asmens sveikatos dalis, kuri nulemia daugelį gyvenimo sričių, leidžia pažinti save ir kitus, išgyventi ir patirti daugybę  jausmų bei emocijų. Sutrikus psichinei sveikatai, nukenčia asmens kasdieninis gyvenimas,   pasikeičia bendravimas su aplinkiniais.  Apmaudu, kad dar daugelis žmonių, turinčių psichikos sveikatos problemų, tyliai kenčia vieni, nes tuomet atrodo, jog niekas tavęs suprasta, niekas negali tau padėti,esi niekam  nereikalingas…

Psichikos sveikatos sutrikimai nesirenka lyties, amžiaus tarpsnio ar socialinio statuso, bet kuris iš mūsų ar mūsų artimųjų gali su tuo susidurti, todėl labai svarbu kuo anksčiau pradėti rūpintis psichikos sveikata ir stiprinti psichinį atsparumą.

Paminėdami Spalio 10-tąją, Garliavos psichikos dienos stacionare besigydantys paciantai išbandė keletą naujų ir įdomių terapinių užsiėmimų, kuriuos parinko mūsų institucijoje praktiką atliekantys VDU sveikatos psichologijos studentai magistrantai.

Šokio-judesio terapija. Užsiėmimo metu psichoterapinis judėjimas  gerina emocinę, socialinę, pažintinę ir fizinę asmens integraciją. Galima paminėti keletą veiksnių, kurie padaro šią terapiją  ypač tinkamą psichikos sutrikimų gydymui. Tai –  per kūno judėjimą skatinami ir realizuojami jausmai, šokis įgalina asmenį komunikuoti ir bendrauti be žodžių, nekritiška aplinka mažina nerimą ir laisvas judėjimas pagal ritmą kuria džiaugsmą ir malonumą fiziškai bei emociškai.

Autogeninė treniruotė. Nuolat paties paciento kartojamos žodinės formuluotės suteikia pojūtį, jog žmogus jaučiasi galintis kontroliuoti savo gyvenimą, leidžia sau atsipalaiduoti, ima pozityviau save vertinti, tampa ne toks imlus stresui, jaučia mažiau nerimo.

Meno terapija (tapyba pirštais). Ši technika – tai gydantis menas, padedantis išreikšti savo jausmus bei emocijas tuomet, kai nepakanka žodžių. Proceso metu įvyksta fizinis ir dvasinis atsivėrimas, padedantis  peržengti apribojimus ir pasiekti savyje tą vietą, kurioje žmogus  gali tyrinėti savo kūną, protą ir sielą. Taip atrandamas būdas išreikšti Tikrąjį aš, o tai skatina pasitikėjimą savimi, suteikia galimybę pastebėti savo emocijas, jausmus, santykį su savimi ir kitais.

Kūno terapija (kūno įsisąmoninimas). Psichika ir kūnas – neatsiejami, todėl kūnas apie žmogų  gali pasakyti daugiau, nei  jis pats apie save pasako žodžiais. Kūnas gali pasakyti daugiau, nei pats apie žmogus apie save žino. Kūnas  trumpiausiu keliu nuveda į pasąmonę, kur slypi tikrieji troškimai, nuslopintas nerimas, tariamai pamiršti įvykiai. Kitaip nei sąmonė, kuri visada ras netikrų pasiteisinimų, kūnas nemoka meluoti. Jeigu žmogaus  gyvenime kažkas ne taip, kūnas  pirmas  apie tai perspės, nes jis geriausiai  pažįsta žmogų – dar nuo tada, kai jis net nebuvo gimęs…

Dabartinėje visuomenėje stebimas nepakankamas tiek  savo, tiek šalia esančio kito žmogaus gyvenimo bei sveikatos vertinimas. Į tai nekraipanti dėmesio bendruomenė, dėl savo nerūpestingumo, turi daug sveikatos ir socialinių problemų.
Todėl gebėjimą būti atsakingam už savo sveikatą reikia ugdyti , o galimybių  gyventi sveikai ir pozityviai  reikia ieškoti  visais įmanomais būdais.

Gražina Sapiegienė
Medicinos psichologė-psichoterapeutė