Psichosocialinė reabilitacija

Dailės terapija

Dailės terapija – tai viena iš meno terapijos krypčių.  Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones. Užsiėmimų metu padedama žmogui įsijungti į kūrybinį procesą bei jį panaudoti ugdant save, sprendžiant psichologines problemas, vidinius ir tarpasmeninius konfliktus.

Šie užsiėmimai nėra skirti norintiems išmokti piešti, sukurti būtinai estetišką meno kūrinį. Šis metodas nereikalauja specialių meninių sugebėjimų. Svarbus – pats kūrybinis procesas, kuris padeda:

  • atskleisti asmens kūrybiškumą;
  • geriau pažinti, suprasti save ir kitus grupės narius;
  • saugiai išreikšti susikaupusius jausmus, vidinius blokus, neišreikštas, nesuvoktas būsenas;
  • atsipalaiduoti, nurimti;
  • jaustis saugiai, turint galimybę perdaryti, transformuoti kūrinį į norimą;
  • stiprinti savivertę, sukūrus unikalų kūrinį;
  • laisviau bendrauti, bendradarbiauti grupėje.

Dailės terapijos užsiėmimuose taikomos šios technikos: tapymas, piešimas, taškymas, klijavimas, antspaudavimas, piešimas teptukais, kempinėlėmis, pirštais, koliažo technika ir t.t.

Kūrybos terapija

Kiekvienas žmogus yra kūrybiškas, tačiau kartais šią savo galią užslopiname ir pamirštame. Kūrybos terapijos užsiėmimuose mokomės išlaisvinti savo vidinį „aš“, žaisti ir improvizuoti. Taikomi aktyvūs psichodramos, pasakų terapijos, žaidimų metodai: vaidybinės, pasakų kūrimo, užbaigimo, interpretavimo, eilėraščių, tekstų kūrimo, bendravimo ir komandos patyrimo užduotys.

Užsiėmimai gerina emocijas, lavina kūrybinį mąstymą, leidžia pažinti savo asmenybę, pamatyti save kitų akimis ir pajausti gyvenimo skonį. Tai moko mus būti drąsesnius, suktis iš įvairių gyvenimo situacijų, žvelgti į pasaulį su žaismu.

Muzikos terapija

Psichikos dienos centre muzikos terapija vyksta grupėse iki 10-ies žmonių. Taikomi receptyviosios ir aktyviosios muzikos terapijos metodai.

Receptyvioji muzikos terapija – tai muzikos klausymosi procesas, kurio metu mokomės pažinti aplinką per klausą, suprasti, kaip mus veikia muzika, gamtos garsai, keliauti į vaizduotės keliones, pažinti ir atskirti savo emocijas. Ši muzikos terapijos rūšis orientuota į individualų, asmens lygmenį.

Aktyvioji muzikos terapija – tai muzikos atlikimo užduotys. Ritmo žaidimai, improvizacija, muzikos kūrimas, dainavimas ir kiti metodai gerina emocijas, skatina grupės susitelkimą. Dirbame komandiniu, grupės lygmeniu, kas leidžia žmogui pažinti save tarp kitų, atrasti bendraminčių, kartais net perlipti per save, išdrįsti kurti, atlikti muziką užsiėmimų metu.

Žaidimų terapija

Žaidimų terapija – tai užimtumo terapijos veikla, kurioje įsijungia individo noras varžytis, lenktyniauti, patiriant malonumą ir džiaugsmą. Taikome:

  • grupinius stalo žaidimus, kurie lavina reakciją, atmintį, pažadina žaismę;
  • grupinius žaidimus su muzikos, pasakų elementais, kurie taikomi kūrybos terapijos užsiėmimuose;
  • grupinius intelekto ir erudicijos žaidimus;
  • grupinius judesio terapijos metu taikomus žaidimus, kuriuose naudojami kamuoliukai ir kiti sporto reikmenys, įtraukiami įvairūs judesiai, šokis;
  • individualius žaidimus – šaradas, sudoku, kryžiažodžius, dėliones ir kt.

Šviesos – spalvų terapija

Šviesos terapijos procedūras rekomenduota atlikti viso tamsiojo sezono metu. Procedūrą geriausia atlikti ryte. Pati procedūra yra maloni: jos metu galima išgerti puodelį kavos, paskaityti laikraštį.

Šviesos terapija naudinga gerai savijautai:

  • stiprina imunitetą;
  • gerina nuotaiką, padeda nuo depresijos;
  • gerina miegą;
  • padeda atsipalaiduoti, mažina stresą.

Spalvų terapija. Spalva yra virpesys ir natūralus gydymo būdas. Spalvų terapija teigia, kad kai kuris nors organas išsibalansuoja, galima jį vėl „suderinti“ šviečiant reikiama spalva. Tradicinę mediciną derinant su spalvų terapija, galima greičiau pasiekti rezultatų ir paveikti ligos priežastį.

Relaksacija

Relaksacija – tai tokia psichofiziologinė būsena, kurioje žmogus nejaučia susijaudinimo ir nervingumo. Tai tarsi vidinės ramybės ir harmonijos būsena. Relaksacijos metu naudojama atpalaiduojanti, harmonizuojanti muzika. Lankytojai pailsi ir atsipalaiduoja patogiuose krėsluose.

Relaksacijos užsiėmimai padeda:

  • nusiraminti po patirto streso ar įtampos;
  • išvengti organizmo ar protinės veiklos išsekimo;
  • sumažinti depresijos, nerimo simptomus;
  • atgauti vidinės harmonijos jausmą.

Judesio terapija

Judesio terapija – tai saugūs užsiėmimai, kurių dėka mažėja nervinė įtampa, gerėja savijauta bei organizmo funkcijos. Tai pat užsiėmimai padeda išvengti nugaros skausmų arba juos sumažinti, jaustis sveikiems, žvaliems ir energingiems.

Užsiėmimų metu atliekami pasyvūs ir aktyvūs pratimai, gerinantys ištvermę, jėgą, lankstumą (juosmeninės, viršutinės bei apatinės kūno dalies), stiprinami gilieji pilvo, dubens raumenys, gerinama šios srities kraujotaka.

Atliekant pratimus naudojame ir papildomas priemones: kamuolius, svarelius, šiaurietiško ėjimo lazdas ir kt.

Judesio terapijos užsiėmimai skirti:

  1. norintiems giliau pažinti ir suprasti save;
  2. patyrusiems stresą, išgyvenantiems įtampą, nuovargį ir siekiantiems jų atsikratyti;
  3. norintiems susigrąžinti tikėjimą savimi;
  4. siekiantiems didesnės harmonijos ir pilnatvės tiek asmeniškai, tiek tarpasmeniniuose santykiuose;
  5. norintiems skirti laiko sau ir patirti judėjimo malonumą;
  6. kenčiantiems nuo somatinių sutrikimų, chroniškų skausmų, šizofrenijos, depresijos, nerimo sutrikimų, neurozių.

Šis metodas ypač veiksmingas, kai asmuo jaučia:

  • susikaupusią įtampą įvairiose kūno srityse;
  • susikaustymą ne tik kūne, bet ir mintyse, jausmuose;
  • nuolatinį nerimą, liūdesį, baimę;
  • vienišumo jausmą;
  • bendravimo ar bendraamžių trūkumą.

Psichikos dienos centre taikomi šie judesio terapijos metodai:

  • šiaurietiškas ėjimas,
  • pilates,
  • linijiniai šokiai,
  • aerobikos pratimai,
  • atminties, nuotaikos, dėmesio koncentracijos lavinamieji žaidimai,
  • kvėpavimo pratimai,
  • rankų joga.

Filmų terapija

Kiekvieną savaitę centro lankytojai žiūri vis kitą filmą. Filmo tema bei stilius orientuojamas į asmens palaikymą, stiprinimą. Po filmo peržiūros lankytojai bendrauja tarpusavyje aktualiausia iškilusia tema, apžvelgia svarbiausias filmo idėjas, kaip tai sieja jų asmeninę patirtį, ko galima išmokti, ką naujo suprasti.

 

Biblioterapija

Biblioterapija – tai savęs pažinimo būdas, pasitelkiant literatūros kūrinius. Užsiėmimams specialiai parenkamos knygos, kurios skaitomos, o vėliau analizuojamos, sprendžiant įvairias žmogaus problemas (psichologines, socialines ir kt.).

Biblioterapija – tai gydomasis skaitymas, sužadinantis asmeninius patyrimus, kuris siekia ne gausinti skaitančiojo žinias, bet sugrąžina žmogų prie jo paties išgyvenimų ir suteikia galimybę jais pasidalinti, analizuoti.

Gyvenimo įgūdžių stiprinimo grupė

Maisto ruošimas – kasdieninių įgūdžių formavimas, skatinantis maisto produktų pirkimą, valgio ruošimą, mitybos ir etiketo ugdymą. Prisimename, kaip serviruoti stalą, mokomės kepti pyragus, sausainius ir kt.

Kasdienių įgūdžių lavinimas – skirtas stiprinti pacientų pasitikėjimą savarankiškai atliekant mažas užduotis. Stiprinami savitvarkos gebėjimai ir savarankiškumas. Po rytinės arbatos ir pietų susitvarkome virtuvėlę, terasoje sodiname ir prižiūrime gėles, prieskonines žoleles, mokomės siūti ir kt.

Savipagalbos grupė

Vieną kartą per mėnesį dienos centre vyksta palaikomosios grupės buvusiems pacientams. Prie gaivios arbatos vykstantys susitikimai skirti palaikyti/pastiprinti gydymą baigusius pacientus. Po gydymo dienos centre, grįžus į įprastą gyvenimą, kartais vėl susiduriama su sunkumais: sunkiai prisitaikoma, išgyvenama vienatvė, socialinė atskirtis.

Dalyvaudami savipagalbos grupėje, buvę pacientai pasidalina savo problemomis su kitais, atranda naujų tų problemų sprendimo būdų, įgyja naujos patirties. Grupėje siekiama kartu nugalėti iškylančias problemas ir sunkumus.

Užsiėmimai vyksta pirmąjį mėnesio pirmadienį 14:00 – 15:30 val. Grupė atvira – galima prisijungti bet kuriuo metu.

Paslaugą atlieka: